Giliųjų venų trombozės gydymas

Kaip gydoma giliųjų venų trombozė?

Gydymas nukreiptas į du pagrindinius tikslus.
Pirmasis tikslas sumažinti tromboembolijos riziką. Kitais žodžiais tariant stengiamasi, kad krešulys neatitrūktų ir nenukeliautų į plaučius, bei nesukeltų plaučių infarkto. Tuo tikslu skiriami kraują skystinantys vaistai, kojų pakėlimas, kompresinės kojinės, vidurius laisvinantys preparatai.
Antrasis tikslas išvengti potrombotinio sindromo. Potrombotinis sindromas, tai reiškinys kai dėl apsunkinto kraujo ištekėjimo iš kojų, kojos pradeda tinti. Ilgainiui susidaro opos, kurios pasidengia pūlingu apnašu. Posttrombotinis sindromas gali žmogų invalidizuoti. Kad tai neįvyktų skiriamos kompresinės kojinės, kai kada taikoma trombolizė.

Kompresinės kojinės

Kraują skystinantys preparatai

Pagrindiniai kraują skystinantys preparatai yra orfarinas ir mažos molekulinės masės heparinai. Šie vaistai netirpdo krešulio, bet apsaugo nuo naujų susidarymo.

Orfarinas

Vaistas geriamas tabletėmis, tačiau jo dozė turi būti parenkama individualiai ir periodiškai kas kelis mėnesius koreguojama. Dozė koreguojama pagal kraujo tyrimą INR. Jis turi būti nuo 2 iki 3. Jei INR mažiau 2, dozė per maža ir vaistas neatlieka reikiamo vaidmens. Jei INR virš 3, yra didelė kraujavimo rizika. Jei atsiranda mėlynės odoje be traumos, kraujas išmatose ar juodos išmatos – būtina tuoj pat nutraukti vaistą ir važiuoti į gydymo įstaigą, nes yra tikimybė prikraujuoti į smegenis ir kitus organus.

Mažos molekulinės masės heparinai

Šie vaistai leidžiami į poodį. Jų dozės nereikia kontroliuoti. Jie gerokai brangesni nei orfarinas, tačiau iš medicininės pusės turi kai kurių teigiamų savybių lyginant su orfarinu.

Trombolizė

Tai vienintelis gydymo būdas, kuris dažnai iš tiesų pagydo giliųjų venų trombozę. Problema, kad daliai ligonių (apie 1 proc.) išsivysto komplikacijos, kai kuriem hemoraginiai insultai.

Vena cava filtrai

Jei žmogui nepadeda krešėjimą mažinantys vaistai jam, į didžiąją pilvo veną – vena cava – įdedamas skėtis. Tai lyg filtras, kuris saugo, kad susidaręs trombas nepatektų į širdį, o vėliau ir į plaučius.